Gegužė 1st, 2009 19:12

Naujienų formatai keičiasi

Visai netikėtai sugalvojau parašyti įrašą. Trumpą.

Taigi, nuo ko viskas prasidėjo? Žymim punktais:
1. Mama praneša, kad dega žolė kieme. Aš išsinešdinu su fotoaparatu (juostiniu). Žmonių daugėja. Pirmasis tweet’as. Laikas: apie pora minučių nuo pradžios.
2. Aurimas (Modestulo) irgi pamato laužą. Antrasis tweet’as ir kartu su juo – pirmoji foto. Laikas: apie 15 minučių nuo pradžios.
3. Grįžti namo, pats irgi pačiulbi (tėtis fotografavo): Trečiasis tweet’as su antrąja foto. Laikas: apie pusvalandis nuo laužo pradžios .
4. Spauda gauna informaciją iš gaisrinės. Neturi nei foto, nei daug informacijos, nors Twitteriai jau apsikeitė informacija. Laikas: diena-dvi.

Nuomonė. Publikai skirtos informacijos „leakinimas“ (nutekėjimas) greičiausias internete.

Beje, gražiai priėjus ir norėjus padaryti dar porą foto šalia ugniagesių, jie kreipėsi į mane „Kas leido?“. Į mano klausimą „O ką, negalima?“, prieš tai klausęs gaisrininkas nusisuko ir žvilgtelėjo į antrąjį. Antrasis tik nusišypsojo. O jėzau, aišku, jei eisi į miestą, sekiosi vieną moterį, fotografuosi jos dievo dovanotus kūrinius, tada kaltinkit mane, kad esu naglas (šiuo atveju, net ir iškrypęs). Dabar – tylėkit. Trukdžiau? Ne. Darau nusikaltimą? Morališkai ne, teisiškai – spręst teisininkams. Pasieškojus – irgi esu nekaltas. Kitą kartą žinosiu .