Sausis 25th, 2009 19:54

Atvirasis Kodas (šalin M$!)

Prireikus Lietuvių kalbos pamokai paruošti kalbą, nusprendžiau, kad Linux vs Windows tema kalbant, kalbėčiau su savimi. Todėl pasirinkau apšviesti klasiokus šiek tiek paprastesne tema – Atviruoju kodu. Nors, vieną dieną būčiau vistiek čia parašęs savo nuomonę apie atvirąjį kodą, o dabar šiek tiek plačiau, gal ir įdomiau .
Atviras kodas

SENA pradžia:Turbūt dauguma žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu, susimąsto, ar yra nemokama (ar pigesnė) bei geresnė alternatyva jų naudojamoms programoms ar Operacinei Sistemai (OS). Atsakymas – taip, yra. Tai – atviro kodo programos.
Gyvename XXI amžiuje – technologijos kiekviename žingsnyje, kompiuterį turi beveik kiekvienas. Ir kyla klausimas – kodėl mokame už tai, ką galime gauti dykai? Taip, jau senai gyvuojanti legali galimybė naudoti atvirąjį kodą.
Atviras kodas – licencijų tipas, suteikiantis laisvę programas studijuoti, tobulinti, kopijuoti ar platinti. Išskiriamos dvi jų rūšys – atviras kodas (GPL) ir laisvas kodas (LGPL, BSD):
· GNU GPL – bendroji viešoji licencija.
· Kadangi minėtojos licencijos programų ar jų dalių negalima naudoti uždaroje sistemoje, atsirado GNU LGPL – laisvoji bendroji viešoji licencija.
· Bei pati laisviausia licencija – BSD. Ją varžo tik keli apribojimai:
· Paliekamos autorinės teisės;
· Universiteto pavadinimai ir darbuotojų vardai naudojami tik su raštišku sutikimu.

Laisvumas

Atviro kodo programas galima tobulinti laikantis tos programos licencijos taisyklių, pvz. Palikti autorines teises. Sukūrus atnaujinimą, jį (ar visą programą) galima platinti nemokamai, platinti internete, platinti už mokestį arba jo iš vis neplatinti ir naudoti tik savoms reikmėms. Todėl, prie atviro kodo programų tobulinimo bei platinimo gali prisidėti bet kuris dizaineris, programuotojas, netgi paprastas vartotojas, turintis įdėjų, kaip patobulinti programą. Taip pat, atviro kodo programos yra išbandomos milijonų vartotojų ir kritinės klaidos yra ištaisomos greičiau nei uždaro kodo programų.

Kaina

Nors atvirą kodą reikėtų suprasti kaip minties laisvę, o ne kaip nemokamą alų, atviro kodo programos yra pigesnės (ar nemokamos) nei uždaro kodo.
Pavyzdžiui, palyginkime Linux distribuciją Linux Mint bei jos programas su Windows Vista bei jų programomis. Paprastas vartotojas kasdien naudojamų programų rinkinį sudarytų :
· Pati Operacinė Sistema;
· Antivirusinė programa;
· Grafinių elementų koregavimo programa;
· Darbo su dokumentais prgramų rinkinys.
Linux Mint jas atitiktų Gimp bei OpenOffice, kurių bendra kaina būtų 0 litų, nes jas galima legaliai parsisiųsti iš interneto, pasiskolinti iš kitų asmenų ar nusipirkti kompaktą parduotuvėje (kaina – už patį kompaktą bei pardavėjų užkeltą nesąmoningą antkainį).
Microsoft Windows Vista (650LT) tas pačias programas atitiktų NOD 32 (160 lt), Adobe PhotoShop CS 3 (1250 LT), MicroSoft Office (1415LT), kurių bendra kaina – 3500 litų!
Taip pat, atviro kodo programų sisteminiai reikalavimai nėra taip stipriai užkelti, todėl atviro kodo programoms naudoti užtenka ir silpnesnio bei pigesnio kompiuterio.

Išvada (pabaiga)

Vis daugiau paprastų kompiuterio vartotojų bei smulkesnių įmonių renkasi atvirojo kodo programas, taip sutaupydamos tūkstančius litų. Taip pat, yra specialiai mokykloms pritaikytos atvirojo kodo Operacinės Sistemos, kurios turėtų taip pat paplisti. Mano nuomone, tobulėjant kompiuterių galingumui, atvirasis kodas neišvengiamai populiarės.

Rytoj teks šią kalbą-maldą sakyt prieš 27 klasiokus bei lietuvių kalbos mokytoją, tai wish me luck .

EDIT @ 2008-01-28: atsiskaičiau. Nepaisant to, kad visad susijaudinu ir pasimetu, tai visai neblogai pavyko. Gavau 10 .